Kelionė į Estiją

         Lapkričio 7 d. istorijos mokytojos Aušros Liustrovienės kvietimu mudvi su Vaiginte prisijungėme prie Palangos Baltijos pagrindinės mokyklos moksleivių ir išvykome į mokomąją - pažintinę ekskursiją po antrąjį pagal dydį Estijos miestą Tartu.

         Kelionė prasidėjo labai anksti, trečią valandą nakties, kuomet mūsų autobusas pajudėjo iš Palangos Baltijos pagrindinės mokyklos kiemo. Ekskursijos pradžioje autobuse buvo labai tylu, mat dauguma moksleivių miegojo. Lauke buvo tamsu ir buvo sunku ką nors įžiūrėti pro langą, taigi, važiuodami pro mažus kaimelius, iki pat Latvijos sienos beveik nieko nepamatėme - vos vieną kitą praeivį. Tiesa, labiausiai nustebino tai, kad Latvijoje jau buvo sniego! Galiausiai po ilgo ilgo važiavimo pasiekėme Estiją.

         Pirmoji stotelė - Aksi Ledynmečio muziejus, kuriame ekskursija vyko anglų kalba, tad kiekvienas iš mūsų galėjome pasitikrinti ir savo anglų kalbos žinias. Muziejuje mums buvo pasakojama apie pirmuosius Estijos teritorijoje gyvenusius ir gyvenančius gyvūnus, nors man aktualiausia ir įdomiausia – globalinio atšilimo tema. Sužinojau, kad ateityje Estija gali virsti milžinišku ledo kalnu. Pasirodo, tirpstant Norvegijos kalnų sniegui, jūros lygis gali pakilti ir užlieti visą Estiją, o paskui, yra manoma, jog tas vanduo užšals. Išgirsti tokią informaciją buvo labai įdomu ir netikėta, juk visur dabar kalbama apie atšilimą, o štai Estijoje - laukiamas ledynmetis. Po įdomios paskaitos ir apmąstymų, metas pasistiprinti, atgauti jėgas ir protui, ir kūnui – skaniai papietavome muziejaus kavinėje/valgykloje.

         Po Aksi Ledynmečio muziejaus atvykome į Tartu – seniausią miestą Baltijos šalyse. Ten aplankėme AHHA mokslo centrą, kurio vienas didžiausių išskirtinumų buvo tai, jog mes galėjome viską liesti, patys išbandyti. 15.00 val. AHHA mokslo centre atlikome laboratorinį darbą „Akių operacija“, kurio metu ne tik sužinojome daug informacijos apie regėjimą, bet ir turėjome ryžtis imti skalpelį į savo rankas ir pjaustyti šaldytas kiaulės akis. Taip, jūs nesuklydote, mes tikrai turėjome preparuoti akis, nors tenka prisipažinti, jog kai kuriems iš mūsų toks iššūkis pasirodė per didelis…

         Sudalyvavę akies operacijoje, turėjome laisvo laiko iki pat 20.00 val. Vieni ekskursijos dalyviai nuskubėjo į netoliese esantį „Aura“ vandens parką, o mes, likusieji, nutarėme apsilankyti prekybos centre, kur nusipirkome ir maisto, ir, žinoma, lauktuvių artimiesiems. Galiausiai sulaukėme 20.00 val. ir pėsčiomis nuo AHHA mokslo centro ėjome viešbučio (kuris buvo toliau nei maniau) link. Bet ilgai žygiuoti pėstute buvo verta – mūsų viešbutis buvo puikus! Viešbutyje mes gyvenome dviese arba trise. Aš ir Vaigintė neturėjome noro nei žaisti, nei šnekėtis, nes buvome labai pavargusios po dienos įspūdžių ir ilgo kelio.

         Pabudusios ryte nuskubėjome pusryčiauti. Viešbučio kavinėje mūsų jau laukė švediškas stalas, todėl galėjome rinktis ir valgyti tai, ko norėjome. Po sočių pusryčių mes išsiruošėme į ekskursiją po Tartu miestą. Tartu aplankėme populiariausius miesto objektus. Matėme įžymųjį Tartu universitetą, operos rūmus, bažnyčias ir kt. Mano nuomone, Tartu miestas yra labai gražus.

         Kiek vėliau, sulipę į autobusą, pasukome link paskutinio mūsų kelionės tikslo – istorijos muziejaus, kuriame sužinojome daug įdomios informacijos apie Estijos istoriją. Ekskursiją gidė mums pravedė lietuvių kalba. Nors šis muziejus man patiko mažiausiai, tačiau nuotykio, kurį patyriau jame, manau, niekada nepamiršiu - sunku patikėti, bet mes pasiklydome muziejuje!

         Gaila, kad tai buvo paskutinė šios šaunios kelionės stotelė. Mūsų ir vėl laukė ilgas kelias namo... Grįžtant į Lietuvą, niekas nė nemanė miegoti, autobuse buvo pilna šurmulio: linksmai dainavome, šnekučiavomės ir dalinomės nepakartojamos kelionės įspūdžiais.

Faustina Eglynaitė 7 kl.