Renginiai Tėvynei pagerbti – piliakalnių šviesoje

       Šventosios pagrindinėje mokykloje kasmet stengiamasi įprasminti tautai svarbų laikotarpį nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios. Pilietinio ir patriotinio ugdymo tikslais parengtu projektu „Savo kraštą pažinti, jo praeitį branginti“ šiemet buvo siekiama pagilinti ne tik tėvynės istorijos, bet ir etnokultūros žinias, atkreipti dėmesį į savitą Lietuvos kraštovaizdį, istorinius paminklus. Moto pasirinkti J. Basanavičiaus žodžiai:„Kad pajaustumėte tautos dvasią, lankykite piliakalnius, kopkite į juos“.

       Lietuvoje daugiau negu 1000 piliakalnių, jie susiję su tautos istorija, apgaubti mįslingomis legendomis, padavimais, sakmėmis. Todėl vienas pagrindinių projekto tikslų buvo padėti mokiniams suprasti, kokia piliakalnių, milžinkapių, alkų istorinė, etnokultūrinė reikšmė, kaip atrodė, ką veikė senovės lietuvių žyniai, kriviai, vaidilos, vaidilutės.

       Lietuvos Nepriklausomybės dieną, vasario 16-ąją, pasitikus istorijos žinių viktorina „Aš – Lietuvos pilietis“, uždegus žvakutes prie tautos praeitį menančių Šventosios paminklų, mokiniai būrėsi patriotinei akcijai „Vienybėje – galybė“. Rezultatas pradžiugino: kiekvieno mokinio rankos prisidėjo prie įspūdingo scenovaizdžio būsimam renginiui „Myliu tėvynę – piliakalnių šalį“ kūrimo: iš žalių lopinėlių buvo išaugintas aukštas simbolinis kalnas. Ši žaisminga akcija padėjo suprasti piliakalnio, kaip vienijančio centro, kilmę: šventi Lietuvos kalnai kalneliai atsirado daugybei žmonių į žynio nurodytą vietą pilant žemes. Tautinių spalvų - raudonos, žalios, geltonos - stilizuotais karpiniais, tarytum iš piliakalnio sklindančiu švytėjimu, mokiniai papuošė visą mokyklą.

       Piliakalnių tema atvėrė neišsenkančias versmes žinioms, kūrybiškumui. Šią temą integravus į pamokas, susipažinta su didžiaisiais Žemaitijos piliakalniais, peržiūrėta gausi videomedžiaga, parengtas stendas „Alkai, milžinkapiai, piliakalniai“.

      Kiekviena klasė gavo įpareigojimą rinkti medžiagą apie vieną iš šventų kalnelių ir kūrybingai parengti ją pristatymui. Buvo aplankyti netoliese esantieji Naujosios Impilties piliakalnis, Birutės kalnas, Žemaičių alka, o į kitus piliakalnius numatyta keliauti pavasarį.

       Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, skirtame renginyje „Myliu tėvynę – piliakalnių šalį“ po oficialiosios dalies buvo atverti vartai į garbingą senovę. Šalia simbolinio piliakalnio šventą ugnelę kūreno Žynys ir vaidilutės, skambėjo kanklių muzika, liaudies dainos, Maironio, K. Bradūno posmai. Kiekviena klasė išmoningai pristatė surinktą medžiagą. Tarmiškomis sakmėmis, jų inscenizacijomis, dainomis buvo iliustruoti pasakojimai apie Milžinų (Džiugo, Naglio), Aušrinės (Anužių, Salantų), Druskos (Šatrijos, Dykliaus), Krivo, Eržvilko, Perkūno (Andulių), Pinigų (Satkūnų), Alkos (N. Impilties, Rūdaičių), Nugrimzdusių pilių kalnus.

       Vienas įspūdingiausių buvo inscenizuotas penktokų pasakojimas apie Eržvilko kalną: žiūrovai sužinojo apie įdomų žemaičių kovos būdą, kai 7-erius metus tamsoje augintas eržilas su baisiu raiteliu - išsišiepusia vilko iškamša, švaistydamas ilgą uodegą su pririšta liepsnojančia šluota, sukeldavo kryžiuočių paniką ir nulemdavo pergalę. Žavėjo pirmokėlių Jokūbo Jarulio ir Skaistės Raudoniūtės pasakojimas apie šaunias žemaičių „muotrėškas“, kurios „kvartūguus nešies pelėnum ė vajavuojė barstydamas anus kryžiuoteems į akis“. Trečiokai parodė įspūdingą lazdą – krivūlę, papuoštą garnio plunksna, ir aiškino, kaip ji senovėje pavadavo dabartinį telefoną bei skelbimus. Itin nuoširdžiai sakmes apie Aušrinę, Druskos kalną inscenizavo trečiokai ir ketvirtokai. Septintokams aiškinant apie garuojančius Druskos kalnus, pasirodė įspūdingas riteris: įkvėptas piliakalnių temos, pasitardamas su tikru žemaičių žyniu, visą mėnesį metalu žvangančią aprangą sau kūrė septintokas Rytis Martūzas.

       Projektą „Savo kraštą branginti, jo praeitį pažinti“ mokyklai parengė mokytojai Virginija Juškienė, Nijolė Šauklienė, Stasys Baužys. Jį vykdyti mokiniams padėjo pradinių klasių mokytojos Rimantė Toliušienė, Rasa Birškuvienė, Meilutė Petrauskienė, Silva Sendrauskienė, dailės mokytoja Daiva Šimkevičienė, klasių auklėtojai Danutė Petkienė, Ingrida Griškėnienė, Janina Spučienė, Palangos St. Vainiūno dailės ir muzikos mokyklos Šventosios skyriaus mokytoja Birutė Čepienė.

      „Patriotizmas pirmiausia yra savos žemės meilė. Studijuoti tautos paminklus reiškia ieškoti tautos sielos, ieškoti josios kultūros ir laimės. Istorijos mokymas niekaip negali apsieiti be istorinių paminklų (bažnyčių, pilių, miestų, piliakalnių, senų rūmų, griuvėsių ir t. t.) lankymo, o paminklų lankymas negali būti be istorinių paaiškinimų“,- rašė iškilus lietuvių filosofas ir pedagogas A. Maceina.

     Piliakalnių šviesa, pasklidusi po mokyklą vasario 16-osios – kovo 11-osios laikotarpiu, tikimasi, įžiebs domėjimąsi šventomis Lietuvos vietomis, padės suprasti, kokia graži, turtingos praeities yra Tėvynė.

Lietuvių k. mokytoja N. Šauklienė

http://www.vakarinepalanga.lt/