Klaidos žinutė

Deprecated function: The each() function is deprecated. This message will be suppressed on further calls - _menu_load_objects() (eilutė 579/home/sventosi/domains/sventosiospm.lt/public_html/includes/menu.inc).

Šventojoje sukosi laiko ratas

       Šventosios pagrindinėje mokykloje vykęs Advento – Kalėdų renginys „Viskas ratu“ buvo skirtas rato kaip simbolio reikšmingumo žmogaus gyvenime, ypač tautos šventėse, tradicijose, apmąstymui. Šventė prasidėjo žemaitiška daina „Augo obelėlė“, kur sugretinami žmogaus ir obels likimai: vaikystė– pavasaris, jaunystė –vasara, branda – ruduo, senatvė – žiema.

       Kūrybingai - su kaukėmis, rateliais, dainomis - parodyti lietuviškų švenčių grožį metų bėgyje pasistengė visos klasės. Pagoniškąsias Kalėdų prasmes priminė įspūdingas dešimtokų elnias, žybčiodamas dangaus kalvių „ant devinto rago“ užkabintu „aukso žiedu“ – saule. Skambant kalendorinei dainai „Oi atabėga baikštus elnelis“, jis iškilmingai apsuko ratą apie visą salę. Išradingai inscenizuotas Advento vainiko reikšmių aiškinimas padėjo suprasti jo sąsajas su saule kaip dieviškąją Trejybę išreiškiančiu simboliu.

       Apsnigusiame sodelyje neradę nei kopūstų, nei morkų, išdykėliais kiškučiais virtę pirmokėliai bandė graužti obelaites, bet, sudrausti griežto medžiotojo, suko ratelį apie obelėlę dainuodami advento dainą „Sodai, sodai, leliumoj“.

      Didelį triukšmą scenoje sukėlė spalvingais Užgavėnių persirengėliais virtę penktokai: jie ne tik priminė šios šventės papročius, bet ir parodė, kaip šauniai reikia šokti ratelį, dainuoti, valgyti saulę primenančius blynus, voliotis ant žemės ir laistytis vandeniu.

     Šeštokai žiūrovus nuvedė į Verbų sekmadienį. Čia vieni didžiavosi puošniomis Vilniaus krašto verbomis, kiti rodė kuklias žemaičių kadugio šakeles, treti laikė rankose jiems paslaugiai pasitarnaujančių velniukų uodegas: juk sakoma, kad taip atsitinka tiems, kurie per Verbas grįžta iš bažnyčios tuščiomis rankomis. Eidami ratu apie vienas kitą, „verbautojai“ stengėsi „išplakti“ ligas ir blogus įpročius, linkėjo sveikatos.

       Aštuntokai, virtę neatpažįstamais, ūsuotais ir barzdotais senojo Lietuvos kaimo personažais, priminė, kad linksmų dalykų būta ir Pelenų dienos, pažymėtos posakiu „Iš dulkės į dulkę“ (vėl –„viskas ratu“), papročiuose. Čia keletas „Pelenių“ reklamavo sveiką maistą ir visokiais būdais priminė prasidėjusią Gavėnią: kam pridulkino riebią sriubą, kam pelenų maišeliu uždrožė per nugarą, kam tą maišelį slapčia prikabino kaip uodegą...

       Po Gavėnios atėjusias Velykas gražiai pavaizdavo ketvirtokai: į sceną sugužėjo būrys geltonų viščiukų, margų gaidžių. Padainavę, pašokę smagų ratelį, jie sakė patarles, minė mįsles. Iškėlę didelius įvairiaspalvius kiaušinius, viščiukai priminė, kad kiekvieno jų viduryje lyg apvali geltona saulutė yra trynys, ir įtikinamai papasakojo, ką simbolizuoja įvairios kiaušinių spalvos.

     Itin įspūdingas buvo Jurgines vaizduojančių trečiokų pasirodymas: užsėdę ant medinių „žirgų“, pasipuošę šiaudinėmis skrybėlėmis pradinukai tartum birte pabiro iš ekrane nušvitusios pievos, kurioje ant balto žirgo jojo šv. Jurgis. Įsikomponuodami į projektoriaus pagalba rodomus vaizdo įrašus, mažieji drauge su savo mokytoja parodė gausiai folklorine muzika iliustruotus Jorės šventės fragmentus, dainuodami „Jurgi, atrakink žemę; Jurgi, išleisk žolę“.

      Devintos klasės mokinius, pasidabinusius gėlių vainikais, į sceną tartum atskraidino smagi Joninių daina. Mergaites, išsiruošusias eiti ieškoti stebuklingojo Paparčio žiedo, tamsoje gąsdino visokios „ne šio pasaulio“ būtybės: raganos, velniai, miškiniai. Nuo jų apgintų šermukšnine lazda apibrėžtas ratas, tačiau siaubo apimtos žiedo ieškotojos spruko iš miško: geriau apie laužą šokti smagų Joninių ratelį.

    Angelais, laumėmis persirengę šeštokai paslaptingą Ilgių – Vėlinių naktį vaizdavo, inscenizuodami K. Bradūno eilėraštį „Ir nebijok: ,,Pilnos pakalnės vėlių, o liūnai – vaiduoklių“, bet  - „Tu nebijok, uždek ugnelę – ugnelė šventa“...

    Antrokai virto linksmais piemenėliais, kurie rudens laukuose „bulves kepę, nusipaišę, nusitepę“, suko smagų žemaitišką ratelį: „Rėid rata, rėid ratele, rėid mažėje tekėnele“

       Visų klasių pasirodymai buvo įkomponuoti į renginio vedėjų – senelių – dialogą. Seneliais apsirengę pradinių klasių mokytoja Rimantė Toliušienė ir istorijos mokytojas Stasys Baužys scenoje ne tik gėrė arbatą, bet ir dirbo visokius buities darbelius, skaitė K. Donelaičio poemoje aprašytų keturių metų laikų įžangas, net Joninių valsą sušoko. Visi mokinių parengti pasirodymai buvo gerieji senelių vaikystės prisiminimai. Mat žiūrėdami pro langelį į apsnigusį sodelį, kur ant šakos kabo sulūžusio „kalvarato“ ratas, jie nutarė prisiminti praėjusius metus. Senelei, deja, į galvą lindo buitiniai rūpesčiai: Ypač jai norėjosi vardinti senelio neatliktus darbus ir jai padarytus nemalonumus: tai jūroje maudėsi „prie juodos vėliavos“, tai Vilniaus televizijos bokšte užmiršo brangią striukę, tai atsisėdo ant jos akinių... Senelio būta ne tik gudraus („juk tu, senele, esi mano „kaklas“ tai ir rūpinkis, suk mano galvą ten, kur reikia“, bet ir inteligentiško: jis ragino senelę skaityti K. Donelaitį, jo siūlymu atsimenamos ir gražiosios tautos šventės, kasmet besisukančios „vis ratu“... Apie žmogaus gyvenimo reiškinių ir rato paralelę skatino susimąstyti ir senelės sumanytas darbas: jos vejami siūlai žiūrovų akyse iš vis mažėjančios gijos virto kamuoliu, kuris renginio pabaigoje buvo įmestas į krepšį ...

       Renginys baigėsi daina apie Kalėdas, kurią šauniai dainavo visi mokyklos mokiniai. Senelis virto Kalėdų seniu ir visoms klasėms įteikė gražiai įpakuotas „saldžias“ dovanas.

      Malonu buvo girdėti į renginį gausiai (salėje neužteko kėdžių) susirinkusių buvusių mokyklos mokinių, tėvelių padėkas, gerus žodžius: „Ne tik pamatėme, išgirdome, bet ir sužinojome, išmokome“. „Buvo ir gražu, ir linksma, ir prasminga“.

       Vienam iš renginio tikslų – išaiškinti, kokia svarbi, kartojama kiekvienoje tautos šventėje, yra rato – apskritimo (žiedo, saulės, karūnos, ratelių, apėjimo ratu ir t. t. ) reikšmė – tarnavo ir mokyklos langų puošyba, ir scenografija. Atėjusieji į renginį galėjo susipažinti su stendu „Rato simbolika lietuvių ir pasaulio mitologijoje“: čia buvo išaiškintos ne tik įvairių apskritimo konfigūracijų, bet ir lietuviškojo Pasaulio medžio, Rėdos rato reikšmės.

       Renginio „Viskas ratu“ iniciatoriai – pradinių klasių vyr. mokytoja Rasa Birškuvienė, tikybos mokytoja Rima Valantinaitė, lietuvių k. mokytoja metodininkė Nijolė Šauklienė. Puošiant mokyklą, atliekant scenografijos darbus, mokiniams padėjo direktorės pavaduotoja ugdymui Danutė Petkienė, dailės mokytoja Daiva Šimkevičienė, matematikos mokytoja Janina Spučienė, bibliotekininkė Zofija Klapatauskienė. Ruošdami mokinius pasirodymams, nuoširdžiai dirbo mokytojai Silva Sendrauskienė, Meilutė Petrauskienė, Rimantė Toliušienė, Rasa Birškuvienė, Rima Valantinaitė, Stasys Baužys, Janina Spučienė, Ingrida Griškevičienė, Danutė Petkienė, Kazimieras Litvinas. Kaip visada, itin rūpestingai muzikiniu fonu - folklorinėmis dainomis, linksmais rateliais - rūpinosi muzikos mokytoja Virginija Juškienė.

                                           Nijolė Šauklienė, projekto „Viskas ratu“ vadovė


http://www.palangostiltas.lt

http://www.vakarinepalanga.lt