Kalėdų Eglutės šventė buvo graži

     Į metų pabaigoje vykusį kalėdinį vyresniųjų klasių mokinių renginį ,,Iš senelės skrynios“ prigužėjo pilna salė mažų ir didelių dalyvių bei žiūrovų. Renginio tema ,,kvepėjo“ senove, tautosaka.

    Scenos pakraštyje stovinti skrynia tikrai dvelkė senove, tačiau jos savininkė senelė (linksmai atpažinome direktorės pavaduotoją Danutę Petkienę) buvo jaunatviška ir moderni. Programos ,,ratą suko“ penki žingeidūs anūkai. Neklaužadoms  labai rūpėjo senelės skrynios lobiai. Visokiais būdais: tai slapčia prisėlinę, tai pergudraudami senelę, tai šliaužte atšliaužę, tai nugvelbę paslėptą raktą, – jie vis įkišdavo į skrynią nosį ir iš jos ištraukdavo ką nors įdomaus. Kadangi skrynia buvo stebuklinga, ištrauktas daiktas prišaukdavo įdomiausių reginių...

     Anūkui ištraukus iš skrynios didžiulę vilko kaukę, atsivėrė scenos užuolaida ir žiūrovų akis ir širdis pamalonino gražioji lietuvių pasaka ,,Ožka ir ožiukai“ (šeštokai su savo į ožką virtusia auklėtoja Ingrida Griškėniene).

    Kitam anūkui radus skrynioje žaisliukus – gyvuliukus, scenoje išvydome jaukų tvartelį, kuriame Kūčių naktį visi gyvulėliai (penktokai su auklėtoja Janina Spučiene) prabilo žmonių balsais ir buvo išgąsdinti prisistačiusio velnio. Tačiau visus išgelbėjo vidunaktį pragydęs gaidys...

     Anūko skrynioje rastas laivas akimirksniu virto erdviu Nojaus laivu ir nukėlė mus į biblijinius Pasaulio pabaigos, didžiojo Tvano laikus. Skambant įvairių stilių muzikai, į Nojaus laivą įsiprašė visas būrys šiuolaikinių personažų: ir kareivis, ir virėjas, ir du bankininkai, ir ,,Turbo-bimbalo“ vairuotojas su visa mašina, ir t.t. Visi negailėjo Nojui gražiausių pažadų, visi įtikinėjo būsią labai naudingi ir pavyzdingi. Tačiau atėjusi Mokytoja su savo pažadu ,,visus mokysiu ir mokysiu“ buvo priimta nelabai noriai. Nojaus laivo idilę suardė į sceną įsiveržusi valytoja: mostaguodama šluota, ji išvijo iš informatikos kabineto užsižaidusį mokinį. Jai išjungus kompiuterį, viskas dingo... (šį linksmą scenarijų sukūrė septintokai su savo auklėtoja Danute Petkiene).

    Anūkei radus skrynioje nuostabius raudonus aukštakulnius batelius, scenoje prasidėjo šokių konkursas su visai Lietuvai pažįstama vertinimo komisija: ,,priekabiuoju Juročka Smoriginu, švelniąja Edita Daniūte ir Vitalijumi Pauliukaičiu, kuriam šiandien viskas labai patinka“ (aštuntokai ir jų auklėtoja Audronė Mažutienė).

     Senelės skrynioje pasisekė rasti net Kalėdų senelio rūbus ir barzdą: rodos, atėjo eilė atsirasti ir šiam personažui, tačiau salės lūkesčiams išsipildyti sutrukdė  skardžiabalsės patrakusios atamanės (atpažinome dešimtokę Ugnę Ruibytę) vadovaujamas plėšikų būrys (auklėtojo Stasio Baužio dešimtokai): dovanos buvo atimtos, senelis paslėptas... Laimei, atsiradęs narsusis Čakas Norisas nusigandusį senelį išvadavo. Senelis atnešė ne tik dovanų, bet ir prizų šauniesiems mokyklos sportininkams.

     Renginio metu scenoje drauge su savo mokytoju Gintautu Venslovu keletą įspūdingų šokių pademonstravo ir mūsų mokyklos šokėjai.

     Su šypsenomis veide visi išsiskirstė į klasių vakarėlius. Mokiniai vėliau rinkosi į šventinę diskoteką.