Lapkričio 18-oji - Latvijos Nepriklausomybės diena
Šventosios miestelio sąsajų su kaimynine Latvija liudininkai – senieji šventojiškiai, latvių, dar prieš keletą šimtmečių apsigyvenusių šiame pajūrio ruože, palikuonys. Kaip jie čia įsikūrė, padėtų suprasti ištrauka iš M. Balčiaus „ Šventosios žemupio istorijos“: „Pagal 1410 metų Torunės taikos sutarties ir patikslintas 1422 metų Melno taikos sutarties sąlygas Šventosios upė tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos konfederacijos valstybine siena. Palanga atiteko Lietuvai. Pajūryje prie sienos, dešiniajame Šventosios upės krante, Livonijos ordinas įkurdino savo pareigūną, kranto vaitą. Greta jo įsikūrė jam patarnaujantys kuršiai, iš tolimesnių vietovių, arčiausiai nuo Rucavos, atėję savo noru ar atkelti komtūro įsakymu. Tai buvo miestelio, vokiškai pavadinto Heilige Aa, pradžia. Kuršiai jį pervardijo į Ēlija.“