Nors mokslo metai jau skaičiavo paskutines dienas, tačiau ketvirtokai dar spėjo patirti įvairių iššūkių. Vienas iš jų buvo susitikimas – pamoka su būsimaisiais pirmokais. Pamokai ketvirtokai pasiruošė iš anksto, suplanavo užduočių eigą, paruošė mažytes dovanėles. Priešmokyklinukų savo klasėje jie itin laukė. Noriai, su dideliu pasitikėjimu ir drąsinimu pakvietė juos susėsti grupelėmis ir netrukus klasėje užvirė darbas! Smagu buvo žiūrėti, kaip vaikams pavyko bendrauti ir bendromis pastangomis atlikti parengtas užduotis. Pamoka neprailgo, o ir mokytojų pagalbos neprireikė, nes patys geriausi mokytojai – vaikai. Apibendrindami susitikimą, ketvirtokai negailėjo gražių žodžių būsimiems pirmokams: „Jie labai daug moka“, „Jie viską suprato“. Vienas iš mokinių net pripažino: „Jis mokėjo daugiau už mane, kai aš pats buvau pirmokas!“ Nedrąsūs ir šiek tiek pasimetę būsimieji mokinukai iškeliavo į darželį, bet neabejojame, kad linksmesni ir drąsesni sugrįš jau šį rudenį. O mes jų labai lauksime!
Dar viena vertinga patirtis – kelionė viešuoju autobusu į Palangą. Mokiniai turėjo nueiti į parką, aplankyti Gintaro muziejų, užlipti ant Birutės kalno, išbandyti vaikų pramogų aikštelę, pėstute įveikti nemažą atstumą iki Naglio kalno – ir svarbiausia – nepavargti, nedejuoti, būti linksmiems, ištvermingiems, draugiškiems, stengtis parodyti vieni kitiems, kaip suaugome ir subrendome per tuos ketverius metus. Viskas pavyko kuo nuostabiausiai, tik, deja, muziejus nedirbo…
Na, o didžiausia laimė vaikams buvo jų pačių iniciatyva pasiūlytas išbandymas –„Naktis mokykloje“. Taigi – miegojome mokykloje, savo klasėje! Sutartu laiku tėveliai atvežė vaikams reikalingus nakvynei daiktus, šiek tiek padėjo įsikurti ir, palinkėję visiems sėkmės, paliko mus vienus. Greit suplanavome veiklą – sportavome, vakarieniavome, parengėme koncertinę programą, diskoteką, žiūrėjome kino filmą. Žinoma, netrūko nieko – nei geros nuotaikos, nei šėlsmo, nei šokių, nei dainų, nei kukurūzų, nei kitų skanėstukų… Puiku, kad darniai sutarėme, kada laikas žaisti, o kada – miegoti. Tad, šviesai užgesus, vieni bemat užmigo, kiti dar ilgokai vartėsi – juk miegoti ne namuose, o klasėje ir ant grindų – tikrų tikriausias iššūkis…
Rytas buvo džiugus, o atsisveikinimas graudus… Tikiu, mano vaikai, kad ir toliau visus gyvenimo išbandymus atlaikysite tvirtai ir užtikrintai!
Sudie, pradine mokykla! Gerų atostogų ir puikios vasaros!
Mokytoja Rimantė
