Šventosios pagrindinė mokykla kasmet aktyviai dalyvauja Lietuvių kalbos dienų renginiuose, vykstančiuose nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios. Ši graži tradicija buria bendruomenę ir skatina branginti gimtąją kalbą. Šiemet mokykloje taip pat netrūko prasmingų, įdomių bei įkvepiančių veiklų.
Mokyklos biblioteka šiomis dienomis tapo tikru tautosakos židiniu. Čia bibliotekos lankytojų laukė parodos, kvietusios iš naujo atrasti tautosakos lobyną, prisiminti jos žanrus, pavartyti gražiausias lietuvių liaudies knygas. Akį traukė ir originalus trispalvės spalvomis dekoruotas stendas – simbolinis priminimas, kad kalba ir valstybė yra neatsiejamos.
Gimtosios kalbos dienai paminėti penktos ir septintos klasės mokiniai dalyvavo nuotaikingame protmūšyje „Geltona. Žalia. Raudona“. Jie pasitikrino lietuvių kalbos žinias, prisiminė jos išskirtinumą, o dirbdami komandose stiprino bendradarbiavimo bei rašybos įgūdžius. Juk ne veltui lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis yra pasakęs: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“
Šeštokų laukė netradicinė lietuvių kalbos pamoka, kurioje mokiniai prisiminė gražiausias lietuviškas patarles, „švarino“ kalbą – neteiktinus žodžius keitė taisyklingais lietuviškais atitikmenimis. Smagių užduočių metu jie bandė užrašyti ilgiausią lietuvišką žodį, kartojo abėcėlę, prisiminė pirmąją lietuvišką knygą bei legendą apie Vilniaus įkūrimą. Pamoka tapo ne tik žinių pakartojimu, bet ir smagia pažintimi su lietuvių kalbos istorija.
Šie metai skirti Motiejui Valančiui, todėl mokyklos bibliotekoje 8 ir 10 klasių mokiniams surengti garsiniai kūrinio „Palangos Juzė“ skaitymai. Moksleiviai ne tik klausėsi ir skaitė ištraukas, bet ir apžiūrėjo nuotaikingą stendą su iliustruotomis autoriaus patarlėmis, žiūrėjo informacinį animacinį filmuką apie svarbiausius rašytojo gyvenimo ir kūrybos faktus.
Diskutuodami mokiniai aiškinosi, kodėl „Palangos Juzė“ gali būti laikoma savotišku pirmuoju kultūros ir geografijos vadovėliu. Skaitydami žemaitišką tekstą, jie tarsi nusikėlė į XIX amžiaus Lietuvą, susipažino su to meto gyvenimo būdu, papročiais ir tradicijomis. Vyresniųjų klasių mokinių šypsenos išdavė, kad kūrinys, kupinas ištiktukų, palyginimų, lietuvių liaudies dainų bei žaidimų, palieka gyvą įspūdį. Kaip rašoma kūrinio pratarmėje: „Tankiai su sermėga apsivilkusi vaikščioja tikra išmintis“. Juk paprastuose žodžiuose slypi protėvių patirtis ir tikrosios vertybės: pagarba artimui, meilė gimtajam žodžiui ir Tėvynei.
Lietuvių kalbos dienos mokykloje dar kartą priminė, kad gimtoji kalba – tai mūsų tapatybės pamatas. Puoselėdami gimtąją kalbą šiandien, saugome ją ateities kartoms.
