Ar šiandien galėtume įsivaizduoti, kad už lietuvišką žodį tektų rizikuoti laisve ar net gyvybe? Būtent į tokį laikotarpį mokinius nukėlė integruotos lietuvių kalbos ir istorijos pamokos, skirtos vienam unikaliausių Lietuvos istorijos reiškinių – knygnešystei. Pamokų metu mokiniai ne tik gilino istorines žinias, bet ir aktyviai įsitraukė į mokymosi procesą, pasitelkdami šiuolaikines technologijas.
Pamokos pradžioje mokiniams buvo pristatyta, kas yra knygnešystė ir kokiomis aplinkybėmis ji atsirado. Mokiniai prisiminė, kad po 1863 metų sukilimo Rusijos imperija uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Šis draudimas truko keturis dešimtmečius ir paskatino atsirasti knygnešius – drąsius žmones, slapta gabenusius ir platinusius lietuviškas knygas.
Mokiniai sužinojo, kaip vyko knygnešystės veikla, su kokiais pavojais susidurdavo knygnešiai ir kokių gudrybių imdavosi slėpdami spaudą – nuo vežimų iki miško slėptuvių. Taip pat buvo pristatytos žymios asmenybės: Jurgis Bielinis, Martynas Jankus ir Motiejus Valančius, kurių veikla turėjo ypatingą reikšmę lietuvių tautiniam atgimimui.
Svarbi pamokos dalis – praktinė užduotis. Mokiniai gavo biografijos lapus su knygnešių portretais ir, naudodamiesi klasėje esančiu stendu su QR kodais, nukreipiančiais į „Padlet“ platformą, savarankiškai ieškojo informacijos apie konkrečius istorinius asmenis. Jie rinko duomenis apie knygnešių gyvenimą, veiklą ir reikšmę, o vėliau šią informaciją susistemino.
Pamokos pabaigoje vyko diskusija, kurios metu mokiniai aptarė knygnešystės svarbą, jos indėlį į lietuvių kalbos išsaugojimą ir reikšmę šiandien. Buvo pabrėžta, kad knygnešiai ne tik platino knygas – jie saugojo tautos tapatybę ir kultūrinį paveldą.
Šios pamokos leido mokiniams suprasti, kad knygnešystė buvo ir tebėra įkvepiantis drąsos, pasiaukojimo bei meilės gimtajai kalbai pavyzdys, aktualus ir šiandien.
