Konferencija Priekulėje: ir žinios, ir tolerancija
Kovo 10 d. grupė Šventosios pagrindinės mokyklos mokinių, lydimų pedagogų Danutės Petkienės, St. Baužio, Ingridos Griškėnienės ir Zosės Klapatauskienės, dalyvavo Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje vykusioje respublikinėje praktinėje mokinių konferencijoje „Įvairiaskambė Lietuva tautų pynėj“. Šis renginys buvo skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui paminėti.
Istorijos mokytojo Stasio Baužio parengtų mokinių grupė (devintokės Orinta Meškytė, Dovilė Stončiūtė, Aistė Bogušaitė) pristatė ir komentavo kraštotyrinę medžiagą „Kuo savitos Šventosios kuršių sodybos“. Lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Šauklienės parengti dešimtokai konferencijoje skaitė pranešimus šiomis temomis: „Senųjų Šventosios statinių savitumai ir puošyba“(Alina Tirlikaitė), „Ką mena Žemaičių alka“(Gintarė Vaškytė), „Legendų miestelis Elija: latviai ir vokiečiai Šventosios istorijoje“ (Ėrika Murkšytė), „Svajonių miestas Janmarienburgas: anglai Šventojoje“(Mantas Gelumbickas) ir „Šventosios bažnyčios: dvi tautos – du tikėjimai“ (Alvyda Sakalauskaitė).
Konferencijoje pranešimus skaitė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus edukacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja D. Našutinskaitė, Laisvės kovų ir tremties muziejaus vadovė S. Vinciūnienė, Telšių suaugusiųjų mokyklos, Klaipėdos „Vyturio“, Gargždų „Kranto“ pagrindinių mokyklų, Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Gargždų „Vaivorykštės“, Priekulės I. Simonaitytės gimnazijų atstovai. Renginio dalyviai įgijo vertingų žinių apie Klaipėdos miesto senovę, Priekulės istoriją, Klaipėdos apskrities evangelikų liuteronų bei žydų bažnyčias, jų naikinimą ir atstatymą.
Konferencijos dalyviai sužinojo apie iškilius ne lietuvių tautybės Klaipėdos krašto žmones, puoselėjusius Lietuvos kultūrą. Ruso Leonido Pimonovo rūpesčiu į Lietuvą buvo susigrąžinta 18000 egzempliorių svarbių knygų, tarp kurių ir M. Mažvydo „Katekizmas“, M. Daukšos „Postilė“; vokiečių kilmės kunigas J. F. Šrėderis spaudos draudimo metais rūpinosi lietuviška spauda, išlaikė našlaičių prieglaudą.
Didelį įspūdį paliko vaizdingas Gargžduose gyvenančios armėnų mergaitės Ani Albertyan pasakojimas apie paliktą tėvynę. Liūdnos armėnų melodijos fone buvo išsakytas begalinis skausmas dėl Armėnijos, krikščionybės lopšio, kančių, patirtų per turkų vykdytą genocidą. Graži lietuviška mergaitės tartis rodo jos pagarbą Lietuvai. Apie Ukrainą, kurioje prabėgo vaikystė, sklandžiai lietuviškai papasakojęs gimnazistas Vladislavas visus konferencijos dalyvius pavaišino gardžiais ukrainietiškais virtiniais. Klaipėdietės sesutės rusaitės drauge su savo mama pristatė tyrimą, kaip rusakalbiai tėvai vertina mokymąsi lietuvių kalba, kaip tai sekasi jų vaikams.
Daug dėmesio renginyje buvo skirta žydams: apie jų gyvenimą XX a. pirmoje pusėje, mokyklas, šventyklas, kapines, apie šiurpų šios tautos likimą, apie gražų žydų atminimo įamžinimą skulptūromis pasakojo Telšių ir Klaipėdos mokiniai.
Konferencijos svečias, Klaipėdos universiteto socialinių mokslų fakulteto dekanas, humanitarinių mokslų daktaras profesorius Antanas Bučinskas, apibendrindamas konferenciją, padėkojo mokinius ruošusiems mokytojams, kurie „darydami 99 darbus, vis tiek geba rasti laiko“ ir įkvepia mokinius domėtis istorijos, kultūros lobynu. Profesorius palinkėjo, kad neužgestų kūrybiškumo, žingeidumo ugnelė, kad nebūtume „tik vartotojai“. Profesoriais žodžiais, „prisimindami istoriją, pagerbiame tautą.“
Šventosios pagrindinės mokyklos mokytojai ir mokiniai dėkingi konferencijos organizatoriams – Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos direktoriui Antanui Alčauskiui, pavaduotojai Loretai Kaltauskienei, mokytojams Robertui Gricenko, Eglei Jociuvienei, Raimondai Mickienei už suteiktą galimybę prasmingai pasitikti svarbią tautos šventę – Kovo 11-ąją: mokiniai ne tik išsakė meilę savam kraštui, ne tik įgijo istorijos žinių, bet mokėsi ir pagarbos visiems Lietuvos žmonėms.
Nijolė Šauklienė, Šventosios pagr. m-klos mokytoja
Pamokų laikas
Projektai
