Ką mums nori pasakyti mokyklos langai

        Kalėdų laukimo nuotaiką kasmet išreiškiame karpiniais puošdami mokyklos langus. Šiemet ant jų sutūpė taika ir ramybe dvelkiantys paukščiai raudonomis krūtinėlėmis: „Sniegena, sniegenėle, / Vai kas tau pasiuvo / Tokią raudoną prijuostėlę, / Kaip šermukšnio uogą, / Kaip rožės lapelį, / Kaip aušros spindulėlį?“- prisimename poetės J. Degutytės eiles...

       O kaipgi sniegena be sniego pusnių? Pūgos atveja šiuos gražius paukštelius prie mūsų namų su didele viltimi rasti sodo obels viršūnėje jiems paliktą obuolį, o lesyklėlėje - žmogaus širdies gerumu sušildytą trupinėlį...

         Kiekviename mokyklos lange ant baltos pusnies raudonuoja ir obuolys. Jis mums primena saulę, šilumą, spinduliuoja meilę, jaukumą. Obuolys - vienas iš prasmingiausių Kūčių stalo valgių. Dažnoje šeimoje pasidalinama ne tik šventu kalėdaičiu, bet ir obuoliu - kaip meilės, sveikatos, santarvės simboliu: ,,Supjaustydavo obuolį į tiek dalių, kad kiek šeimoje yra galvų, ir visiems padalindavo po skiltelę, kad visiems būtų vienodai gera, kad šeima būtų vieninga“ – prisimena seni žmonės.

        - Artėjant Kalėdoms - gerumo, jautrumo, širdies šilumos, – šiemet tarsi kalba mums taikūs mokyklos langų paukščiai, nutūpę prie raudono obuolio, šildančio baltą sniego pusnį.

         Juk ir Kalėdų eglutę, simbolizuojančią Gyvybės medį, nuo senų senovės puošė obuoliais ir paukščiais.

       Už šių metų langų idėją esame dėkingi dailės mokytojai Daivai Šimkevičienei. O ją pildėme visi: karpėme, klijavome – ir dabar džiaugiamės...

         N. Šauklienė